| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
paskendusi vasara |
| Laikas: |
2003 birželio 14, 00:16:31 |
kartais taip buna, kad rodos jautiesi ikalinta tarp keturiu sienu tarp keturiu savo miesto sienu rodos erdve ir atvira bet visa tai klaustrofobiskai slegia..
Todel reikia isilaisvinimo..
pakeisti aplinka padaryti kazka ko paprastai neisdrystum padaryti..
kokia nesamone kuri atgaivintu siela ir sugrazintu viska i savo vietas...
|
| Pelėda: |
paskendusi vasara |
| Laikas: |
2003 birželio 13, 23:37:17 |
|
o as jau beveik patikejau, kad laime tai neiliuzija... |
| Pelėda: |
Asta |
| Laikas: |
2003 birželio 13, 22:48:06 |
|
life's standing at the door. |
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2003 birželio 13, 02:00:05 |
|
MAN-SON |
| Pelėda: |
laimusyte |
| Laikas: |
2003 birželio 13, 01:20:04 |
|
O siandien 6a keltis... |
| Pelėda: |
Ūsuotis - Kvbc |
| Laikas: |
2003 birželio 13, 00:28:55 |
Peeeeeeenktadienyyyyyysssssss,
tryyyyyyyllllllllliktaaaaaaaą!
gerai, kad nereiks ne ta koja iš lovos išlipt,.. geriausias būdas - visai neit miegot... :))) |
| Pelėda: |
Ūsuotis - Kvbc |
| Laikas: |
2003 birželio 13, 00:28:50 |
Peeeeeeenktadienyyyyyysssssss,
tryyyyyyyllllllllliktaaaaaaaą!
gerai, kad nereiks ne ta koja iš lovos išlipt,.. geriausias būdas - visai neit miegot... :))) |
| Pelėda: |
Ūsuotis - Kvbc |
| Laikas: |
2003 birželio 13, 00:27:34 |
Peeeeeeenktadienyyyyyysssssss,
tryyyyyyyllllllllliktaaaaaaaą!
gerai, kad nereiks ne ta koja iš lovos išlipt,.. geriausias būdas - visai neit miegot... :))) |
| Pelėda: |
laimusyte |
| Laikas: |
2003 birželio 13, 00:25:17 |
As pasiilgstu tu dienu kai tu buvai gimnazistas ir mes pykdavomes... Juk jau geriau pyktis nei matyt tave karta per keleta savaiciu... Uj mano mielas broliuk.. O tu kaip visad nenusiteikes bendraut... Pamirsai savo mazike sesyte... Pamirsai...
|
| Pelėda: |
heavy hearted |
| Laikas: |
2003 birželio 12, 22:37:55 |
|
...gaila, kad tik cia |
| Pelėda: |
heavy hearted |
| Laikas: |
2003 birželio 12, 21:19:16 |
|
gera cia ir tiek... |
| Pelėda: |
wicked soul |
| Laikas: |
2003 birželio 12, 01:16:24 |
Mazutis kaukutis Fioris sedejo ant savo sraiges kiaukuto ir ziurejo i zvaigzdes. Jis taip trosko tureti bent viena, bent pacia maziausia zvaigzdute....Pasikabintu ja ant kaklo arba prisisiutu prie kelniu kisenes (jei tik turetu tas kelnes,zinoma) ir butu pats laimingiausias kaukutis pasaulyje... Kas nakti kaukutis ziuredavo i dangaus vandenyna ir prasydavo, maldaudavo jo padovanoti bent pacia neryskiausia, pacia nereikalingiausia, seniausia, maziausia zvaigzdute, bet dangus kaip tylejo, taip tylejo... Zvaigzdes krisdavo kazkur toli, uz gimtosios Fiorio pievos, uz misko ir net uz to mazucio upeliuko... Et.. Bet Fioris nenustojo tiketi, kad viena diena jam pasiseks, kad jis gaus savo zvaigzdute ir gal netgi kelnes, prie kuriu gales ja prisisiuti... Kaukutis buvo visa savo pieva prideliojes tusciu sraigiu kiaukutu, riesutu kevaleliu ir netgi tuscia konservu dezute turejo, kad tik zvaigzdutes nepraziopsot...Bet nei viena nesutiko nukristi butent i Fiorio pieva... Rugpjucio naktimis, kai prasidedavo zvaigzdziu lietus, Fioris pasiimdavo savo pienes pukeliu tinkleli ir eidavo gaudyt zvaigzdziu. Jis pasilypedavo ant didziulio sraiges kiaukuto ir dar pasistiebdavo ant pirstu galu, bet dangaus vis tiek nepasiekdavo ir nesugebedavo susigraibyti sau zvaigzduciu. Karta kaukutis net isilipo i auksciausia savo pievos smilga, bet ir tai nepadejo...
Kuo toliau tuo liudnes nis daresi Fioris, taip jam tos zvaigzdutes reikejo... O viena diena trenke kaukutis kumsciu i savo staliuka ir pasake:
-Ak tu taip! Sakai nenori pas mane nukristi! Na ir nereikia, as pats einu susirasti tave, mano paklydele zvaigzdele.
Fioris isidejo i languota nosinaite riesuto pusele ir melyne, uzsikabino ant savo pukeliu tinklelio ir isejo ieskoti zvaigzduciu anapus misko... Kelione buvo ilga ir varginanti, bet Fioris buvo tvirtai pasiryzes susirasti savo zvaigzdute, todel tese kelione nepaisydamas nei kaitinancios saules, nei slapio lietaus...Jis netgi neissigando kai pro sali praskrido boruzele! Savo kelyje Fioris sutiko daugybe ivairiausiu sutverimu, bet nei vienas nezinojo kur renkasi nukritusios zvaigzdutes ir nei vienas nesutiko palaikyti kaukuciuj kompanija, todel jis keliavo vienas ir labai vienisas...
Viena velyva vakara kaukutis sustojo poilsio po raudona musmires kepuraite ir issitrauke tik vakar rasta zemuogele kai isgirdo kazka graudziai verkiant...Ant musmires virsaus sedejo grazute feja, net praradusi visas savo spalvas is liudesio. Kaukuciui pagailo vargses ir pasikviete ja pas save, sukure jai lauza is dvieju pusies spygliu ir guode kaip tik mokejo...Feja skrido aplankyti giminaiciu, gyvenanciu misko viduryje, o kadangi buvo dar visai jauna, tai ir pasiklydo. Kaukutis pazadejo padeti jai susirasti namus, o po to papasakojo ko pats keliauja....
-Ak, kokia grazi svajone.-atsiduso feja, ir, padejusi garbanota galvele ant Fiorio patiesto bruknes lapelio, saldziai uzmigo.
Kita ryta jie keliavo gilyn i miska ieskoti fejos Ditos giminaiciu ir labai susidraugavo. Dita mokejo daugybe linksmu istoriju, kurios visada prajuokindavo Fiori, o vakarais Fioris pasakodavo Ditai apie savo svajone tureti zvaigzde ir kelnes, prie kuriu galetu prisisiuti ja... Po triju ilgu keliones paru Dija susuko:
-Fiori, Fiori, mes radom juos, radom!!!
Ditos giminaiciai buvo labai dekingi kaukuciui uz ju jaunosios dukterecios saugu atlydejima ir pasiule pas juos pailseti bent iki kito ryto...
Ryte Dita palydejo Fiori iki pagrindinio tako, pabuciavo i skruosta ir pazadejo butinai ji aplankyti kai tik jis gris namo. Ir iteke maza rysuliuka, kuri prisake isvynioti tik kai prises pailseti.
Fioris nuzingsniavo keliu vis galvodamas kas tai gali buti. Ir kai tik pamate tinkama kupsteli, tuoj pat prisedo ir isvyniojo Ditos dovana. O ten buvo...ten buvo...jus nepatikesite...Ten buvo melynos kelnes su dviem kisenem ir ant vienos ant ju spindejo nepakartojamo grozio tikra(!) zvaigzdute...Kaukutis taip nudziugo, kad net pasoko iki smilgos vidurio ir pasileido begti namo. Jam taip norejosi kuo griciau pasimatuoti tas kelnes ir pasirodyti visiems, kad net pamirso ir savo tinkleli...
Grizes namo kaukutis uzverte galva i naktini dangu ir susuko:
-O vis delto as ja gavau!!!
Ir buvo pats laimingiausias kaukutis visoje pievoje, jei tik ne visame pasaulyje....:) |
| Pelėda: |
wicked soul |
| Laikas: |
2003 birželio 12, 00:38:30 |
|
Niekaip nesuprantu kodel tu savo draugams sakai viska, ka isgirsti is manes...Kas cia per sugedusio telefono linija...Signalas atgal grizta kazkoks iskraipytas ir su begale trukdziu...Ak, kodel tu bent karta negali tiesiog patyleti!!!!! |
| Pelėda: |
Morfejus |
| Laikas: |
2003 birželio 12, 00:26:48 |
|
Kaip man gera, kaip man sianden gera, o dievia kaip man geraaaaaaaaaaaaaaaaa.... |
| Pelėda: |
laimusyte |
| Laikas: |
2003 birželio 12, 00:16:12 |
|
Naktinis vėjas kedena tylias lietaus lašų garbanas... O aš nuvalau dulkes nuo savo senutėlio dienoraščio sąsiuvinio... Nerašiau ten nei žodždio nuo tada... Ech nuo tada kai mano ranka paskutinį kartą buvo Tavosios glėbyje... Ten sudėtos mano senos svajonės, dalis jų jau išsilipdė dalis tai pir liko tik tuose melsvuose nutrintuose puslapiuose... Žinai, šiąnakt noriu Tau pasiųsti angelo plunksną.. Saugok ją... Tegu ji bent akimirką primena mane... Nors matyt Tu jau nebenori to prisiminti... |
| Pelėda: |
nikita |
| Laikas: |
2003 birželio 11, 23:36:28 |
|
liudna.......man taip ziauriai liudna...... |
| Pelėda: |
MoTo |
| Laikas: |
2003 birželio 11, 23:14:25 |
|
uuUUuuuuuuuuuUUUUUUU.... |
| Pelėda: |
Fausta |
| Laikas: |
2003 birželio 11, 22:58:31 |
Neverta
Laikas bega...laikas bega...
Saukia jis,eidamas per juoda sniega...
Tempia mane uz plauku...
Blasko...
meto...
as krentu...
Savo kuno nejauciu...
Karsto kraujo asara veide
Skausmas,baime,o gal meile mano sirdyje...?
Taip tai meile...
Paskutine jos liepsna...
Gesta...
Dusta...
Negyva... |
| Pelėda: |
nikita |
| Laikas: |
2003 birželio 11, 22:58:16 |
|
ir kodel man taip liudna...kodel prisimenu tai kas turetu buti jau senai pakavota mano tolimiausiame prisiminu kamputyje..kodel viskas taip atrodo,jog tai butu ivyke tik vakar?? kada viskas pasimirs?? jei tik is viso pasimirs...... |
| Pelėda: |
laimusyte |
| Laikas: |
2003 birželio 11, 22:37:59 |
|
ir kodel butent dabar turejau prisimint tave? su asarotom akim ziurejau i lietu... tu mane jau pamirsai mano vejavaikiskai melynu akiu berniuk... naktyj paskendau su savo asarom.. ir kodel butent tu turejai manyj pazadint nora buti suprastai ir mylimai o paskui tiesiog iseiti... |
Atgal
::
Toliau
|
|