| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
kamikadze |
| Laikas: |
2004 vasario 28, 22:12:40 |
-... durk, durk tiesiai i sirdi,-istare viena karta mano labai brangus zmogus ir istiese peili... jo akyse tokio rimtumo niekada nesu mates, jo akyse spindejo ugnis, kuri ji kviete... mano akys surimtejo, tamsoje jos irigi suspindejo, mintyse, kartojosi zodziai "DURK tiesiai i sirdi..." istiesiau savo rankas... jo akys suspindejo dar labiau, tamsoje aplink mus tarsi susvito sviesa, pasidare sviesu, tiesiog jo akys sake, zodi "prasau..." nezinojau ka daryti, peilo asmenys suspindejo nuo mano ir jo akiu spindesio, paimdamas peili i savo ranka, as netycia paliesciau jo, jose pajutau be galine baime, karsti ir salti, jis taip bijojo, ir trosko... dabar buvo viskas mano rankose, jis gi pats neisdriso... negi isdrisiu as? tiesiog gi riekia durti, tiesiai i sirdi... mano rankose, peilis, bet matau kad jis bukas, tai peilis be asmenu, taciau jis smailas, galetu sulysti... as pakeliu ji savo rankose virs saves , ir dvejoju, laukiu, jo veido nesikeicia ir jo akyse troskimas, pamatyti kas slypi ten... jis kartoja "durk, tiesiai i sird...", viduje sukyla visi jausmai kurious jauciu, sau ir tam zmogui, as noriu ispyldyti jo nora, as letai sutraukiu visus raumenis, surenku visa savo pikti savo gyvenimui, kuris man kele tik sypsena, ir suprantu kad jis ne visada grazus , ne visada toks koki as ji matau pro savo akys, as stoviu apstulbes, ir galvoju ka darau, juk noriu ispildyti nora, nora ne savo.. kuris padetu jam, mano brangiam zmogui, niekaip nedristu... uzsimerkia jis ir uzsimerkiu,neislaikau itampos, tiesiog metu peili i zeme, apsuku, zmogaus kuna, jis vos pajutes mano prisilietima, sudrebejo jame pajutau, nora , nora gyventi, o kas but jei tas prisilietimas butu peilio i sirdi ? as atsisuku peilis guli uz mano nugaros... tiesiog guli ir sala, o kam jam silumos, juk jis tik ka vos netapo irankiu... as sakau kad jis atsitrauktu ir leistusi nuo kalno, as einu is paskos, paskutini zvilgsni uzmetu i iranki, jis ismiges, nors pries akimirka gulejo, jis gi be asmenu....
nulipam... as prabilu:
- as noreciau buti zvake, buti nakties zvake , nakties zmogumi.. nors ir esu zvake, kur dega ir degs ilgai, ji sunkiai uzgesta, dabar zvakes liepsna dega taip aistringai kaip niekad, ji dar taip neplake, ji labai karsta, karsta ne skausmu o kitokiu jausmu, be galo svelniai siltu, be galo tokiu kokio niekad nejaucau... ir gal daugiau nejausiu... ji, mano zvake - as nakties zvake ji sviecia nakti , taciau ir diena netyli, bet silciausa po to kai nusileicdzia saule, kai zmonems jos reikia , nesvarbu kad ja pamirsta kai kitiem neriekia, tiesiog ji prisimena visus , po trupti sviecia visiems, bet stipriai ji sviecia vienam, kuriam jauciu, tai ka budamas zmogus pavadinciau meiles, bet esu zvake ir skleidziu siluma, o tam zmogui ji siltesne ji skaistense, jos spalva gyvense, ji laimingesne, dabar gyvenu naktyje, juk diena nesimato mano sviesos, svieciu kaip ir zvaigzde danguje, o iki ryto liko trumpute valanda kuri gali virsti metais, o gal simtmeciais, sekundes tokios trumpos, jos kaip vejas , po truputi atnesa diena, uzgesins zvaigzdes, jas as matysiu ir diena, taciau po valandos busiu zvakute ir nesimatys mano sviesos, kazin ar degsiu, veliau ateis naktis ir vel sviesiu, bet zinau viena karta ateis diena kai visriu dienos zvake, diena svies visada, o as vis dar vadinsiuos nakties zvake dienos sviesoje... degsiu, nors bandys gal tukstanciai mane uzgesinti...nusvis ir liksiu nakties zvake kad ir kaip svajociau buti dienos zvake, kad ir mazyte zvakute... maza maza niekam nematoma, bet labai silta... gal kartais visu pamirsta, bet niekad nepamirsiu visu savo draugu... nepamirsiu ir zmogaus kuriam skelidziu siluma, kuris sukelia silta bugnu virpesiuka ten kur turetu buti zmogaus sirdis, o zvakes dagtis, kuris pazadina sypsena mano veide, kurio svelnus balsas man osia kaip juru banga, kuriam galiu atverti visa vaskko klampuma, kad ir koks jis butu baltas, ar juodas, viskas, zmogu kuri myliu...
tik iki siol nebuvau suprates, to zmogaus zodziu "Durk tiesiai i sirdi..."
tai nebuvo prasymas durti peilliu, tai buvo prasymas........... |
| Pelėda: |
mediatorius |
| Laikas: |
2004 vasario 27, 23:10:58 |
|
ishminuotojas nuo kastuvelio netoli krenta |
| Pelėda: |
mediatorius |
| Laikas: |
2004 vasario 27, 23:09:09 |
ji skraido..
nejauchia ant ko vaikshto..
minkshti, rausvi audiniai..
banalu
ir taip taip,
tai shirdis..
neleidau niekam chia uzheit
bet ar ji klause?
neleidau bet.. ji jau skraido |
| Pelėda: |
PTLS |
| Laikas: |
2004 vasario 27, 00:59:41 |
|
www.ptls.tinkle.lt |
| Pelėda: |
Draugas |
| Laikas: |
2004 vasario 26, 21:21:13 |
|
Kodel cia visi miega.. as vaziuoju prie juros. lailailai ., na omjus ir miegkit toliau |
| Pelėda: |
Canberra |
| Laikas: |
2004 vasario 26, 20:09:35 |
|
Ziema-sushales kelniu klioshas tysiasi zeme...einu o snerves limpa nuo salcio .....einu ir akys asaroja..bet as einu .....einu nors nezinau kur.....nezinau kodel kenciu ta salti o nemegaujuosi karstu arbatos puodeliu ir pukuotu adijaliuku.....keistas as zmogus |
| Pelėda: |
sniego mergaite... |
| Laikas: |
2004 vasario 26, 18:27:40 |
Elizabeth Barrett Browning
Leisk man isvardint, kaip tave as myliu.
Tave as myliu taip giliai,placiai ir gaivalingai,
Kiek tik dvasia pajegia,pakilusi aukstai
Virs kasdienybes,tariamos doros.
Esi man tarsi oras reikalingas
Ir saulei svieciant, ir nakties tyloj.
Tave as myliu atvirai - kaip gina tiesa vyrai
Ir nuolankiai, kaip klausosi jie pagyrimu.
Tave as myliu taio tyrai, tarsi vaikystes metais,
Inirsusi,lyg grumciausi su negandu verpetais.
Tave as myliu meile,regis,uzginta seniai
Ir kencianti - tarsi sventieji kankiniai.
Tave as myliu,kai verkiu,juokiuos - kiekviena mirksni.
Ir jeigu Dievo bus paskirta,
Tai po mirties tik dar karstesne meile sirdi guos.
|
| Pelėda: |
PlastaKe |
| Laikas: |
2004 vasario 26, 18:02:18 |
"Jei buciau dawes sau walia, buciau wisiskai suzluges ir suzlugdes wisus aplinkinius.." |
| Pelėda: |
kamikaze |
| Laikas: |
2004 vasario 24, 19:02:31 |
laikas gydantis , laikas mus ir uzkrecia jis mus valdo, jis mums atnesa vienus kitiem, jis man atnese eiles, veja saule, geles, DRAUGUS... jis uzdejo man kauke, kiekvienam atnese po kauke, tik ne visi sugabe ja nusimesti. kodel ? kodel kai esame su kauke ir veliau ji prlimpa,ja sunku nusimti... kiti musu neivaizduoja kitokiais, mes kitiem gal siaip praeiviai, o gal paslaptingos butybes su kaukem... uzgavenes, kaukes uzsideda visi,,, ypac vaikai, anksciau ir as zaisdavau, dabar vargiai ar prisiversciau taciau su sypsena palydziu vaikus us uzgaveninem kaukem, tiesiog sypteliu prisimindamas draugus.. visu , kuriuos skaitau draugais, kuriu ne, krie mane laiko siaip veju ar draugu, malonu zinoti kad kazkam esi draugas, i kitam tik vejelis, vejas jis tik jis moka uzpusti zvakes naktyje arba jos pacios uzgesta uzgaveninu kaukiu apsupty, stai stoviu senamiscio gatvej, mirga marga zmones, tarp ju keleta su puosnios kaukem, o kiti visi su kasdieninem kaukem slepia save, slepia savo jaumus...bijodami parodyti save... man tai nesuprantama, kam slepti save, rodyti kitoki negu esi ? kam to ? ech.... stebiu zmones, kyla noras fotografuoi, rasyti, rekti... kaukes, kaukes... stai prieina seneliukas, jo rauksletame veide matosi gyvenimas, sunkus , vargso zmogaus gvenimas, jis prieina prie manes slubuodamas pasiramsciuiodamas lazdele, istiesia ranka, "paukok"jis net neistaria o mano mintyse tai nuskamba, pradedu krapstytis kisenes randu centu, paduodu. seneliukas nusisypso, o veidas be kaukes, o ka jis turi ir gali slpeti ? save? kas jis ? vargsas. jis neturi nieko tik siandiena, ir jokios kaukes, jis rodo kad yra laimingas,del tu kitiem nerieksmingu centu , dziaugiasi, matosi kad spartina zingsi link namu... jo veide pasiraso asarota sypsena, "pagaliau pavalgysiu" mintyse isgirstu as...jis skba toliau prasydamas tik ji visi atsumia, slisktisy, nors jis gi be kaukes... be tos viska uzdengiancios kaukes, staiga suprantu kad kai kurie zmones atrodydami laimingi su kauke... kad ne visi jie laimingi, tai tik kaukes israiska laiminga o visi tie jie ikalinti kaukeje, atrodo nieko cia tokio kauke, bet ji slepia po savimi viska, ir atrodo tie kurie ne visada laimingi, yra kaip tik laimingi jie be kaukes...
... anktis pasislepe po nakties kauke, taciau ji buvo sviesi... |
| Pelėda: |
lietaus_zmogeliuke |
| Laikas: |
2004 vasario 23, 19:58:00 |
|
niekada nenuspesi kaip gywenimas gali pasikeisti... kaip wiskas gali pakrypti kita linkme... ir tau atrodo kad esi wel pats laimingiausias, wel pats nuostabiausias ir t.t. taciau wisa tai wel pasikejchia, wel wiskas ishnyksta, kaip kox mirazhas.. o kaip norechiaw wiso to nematyti, wiska ramiai pamirshti ir ramiai uzmigti... ech.. patarsi? ar wel nusisuksi nuo manes ir toliau apsimetinesi draugu? tiek to... laikas gydo zajzdas... |
| Pelėda: |
Canberra |
| Laikas: |
2004 vasario 23, 01:19:21 |
Nenusakomas saltis
Ar tai ziema?
O gal tas saltis mano sirdyje?
Jaunikliai pumpureliai
Ar gi tai pavasaris?
O gal tie pumpurai manyje?
Begales sapaliones
Koshmarishki sapnai
Bet galui prisduria
"Tai mano gyvenimo apzavai"
|
| Pelėda: |
kamikadze |
| Laikas: |
2004 vasario 21, 21:57:42 |
Trys draugai - vienetas, trys likimai, trys zmones - svajones, trys jaunos sirdys, sirdys kurios dar jaunos troksta, troksta meiles, nuotykiu, nori gyventi ir niekad nemirti niekad nesenti... tiesiog svajoja, ir vercia pasauly suktis... taciau ne viskas ju rankose, jiems napavaldi naktis, kurioje si vakara braidem kaip per upeli, kaip tamsioje girioje kelem juoka , kelem triuksma, nutraukem naktinio misko tyla, kaip gyvenom, slepemes tamsoje, ieksojom sviesos, ja radom, mano is siu tryju sirdis seniausia , jai liko plakati maziausia laiko, bet dziaugiuiosi uz tas dvi likusias, kurios plaks kai mano nustos ir jos plaks vardan kitu tokiu sirdziu kaip musu dabar, ir taip be galo plaks sirdys, jei ne mano ar mano draugu , tai kitu zmoniu, jaunu, nesenstanciu juoku ... plaks plaks plaks , niekad nenutstos, kazkas gi vis bris naktmi, kur nors siame pasaulyje tiesiog taps sviesa tamsoje , naktyje, kazkieno akis juk ir dabar spindi tamsoje, kazkas bijo, verkia,laukia, o kazkam baime tai padrasinimas gyventi ja nugaleti, savaja nugalejau, nors dar truputi dar liko sirdy baime, bet ja nugalesiu, zmones nepasiduokit baimej, ja nugalesit, jei nesigaus patiems, prasykti draugu, prasykti , kalbekit, sakykit ka jauciates, kas jus kamuoja, tiesiog leiskite kad jusu sirdis isgirstu kiti! atrodikite keisti, bet butukite laimingi, laimingi kaip yra laiminga kiekviena sirdis is tokiu tryju kaip sio vakaro pasakojimo heroju...
atejo naktis o mano sirdis vis plaka plaka plaka draugams, zvaigzdems ir tau... ji laiminga - laiminga sirdis |
| Pelėda: |
Nobodys wife |
| Laikas: |
2004 vasario 21, 20:56:55 |
mano rankute tavo dideliam delne...
buciniai renkantys dziaugsmo asaras...
kvailai besisypsantis sniego senis...
dideles dideles musu svajones...
|
| Pelėda: |
nobodys wife |
| Laikas: |
2004 vasario 21, 20:55:02 |
mano rankute tavo dideliam delne...
buciniai renkantys dziagsmo asaras...
kvailai besisypsantis sniego senis...
dideles dideles musu svajones...
|
| Pelėda: |
TeAmo |
| Laikas: |
2004 vasario 21, 17:52:53 |
keistas jausmas dabar apgaube mane jauciuosi taip, tarsi mane noretu pasiimt tamsa
kodel?tiesiog wisko wel perdaug
kad ir kaip noreciau praeities is gywenimo niekaip negaliu isbraukt
tik nezinau kaip reikia gywenti
nezinau kaip reikia myleti ir tiketi
pamirsau ka reiskia sypsotis
perdaug pripratau kenteti...
|
| Pelėda: |
lietaus_zmogeliuke |
| Laikas: |
2004 vasario 21, 01:39:45 |
|
skausmas... skausmas nuolatos perweria mano shirdi... ir dabar, dabar jis mane palawze.. nzn ko griebtis.. peilio, draugo, sawes ar dar ko nors? bet wisa tai nebeimanoma ishtajsyti.. wiskas! pagaiga ateina taip pat, kaip ir pradzia... wiska apwerchia ausktyn kojom, wiska sugriauna, kad skaudu bebutu! gywenimas niekuomet nebus tox grazus.. waikyste, seni draugai, sena meile, ir net parasytas zodis, tai jau pabaiga... kaip pabaiga ir mano gywenimo! pasidawiau.. pasidawiau skausmuj ir neapykantai, pasidawiau wiskam.. mano shirdyje nebeliko balso, balso, kuris wisuomet sakydawo MYLIU.... wiskas praeitis... |
| Pelėda: |
nakwysa |
| Laikas: |
2004 vasario 21, 01:11:57 |
|
nugi TeAmo nekalabai atcilieka nuo kamikdzes bukit zmones dar parasykit sargyboja baigiu uzmygti |
| Pelėda: |
nakwysa |
| Laikas: |
2004 vasario 21, 01:09:31 |
|
grazei pakalbejai parasyk knyga perskaitysim visi ir ivertysim |
| Pelėda: |
kamikadze |
| Laikas: |
2004 vasario 20, 23:48:45 |
nakties dangus uzmuse diena, naktis gime, gims mintys, eiles... mano mintys skirs kaip pauskciai skrenda, kaip pukai skrenda , langvai plasnos , kuris naujos ... jos visos skirs ten.. kur, as nezinau kaip pavadinti ta vietele... skirs jos tau, svajone skris ir tau bramgioji... jos tave pasiekusios apsusps ir buciuos tavo zandelius, ausu bugnlius, lupas patsi buciuosiu ,naktis ir mintis - man ta vienas dalykas... zinau naktis kaip visade uzges, uzges jos tamsa, nusvis diena ji irgi ne viena,,, ja as vadinu baltu lapu ,kai uzrasau ka nakti sumasciau, ka maciau sapnuose, kur skiridau svajose...
visas dienas galeicau skirti tau, visi lapai irgi butu tau... kazin kokaia stora butu knyga, bet manau viskas tilptu zodyje myliu, visa kita tilptu tarp tu 5 raidziu m.i.l.i.u.
myliu |
| Pelėda: |
b-a-i-d-y-k-l-e |
| Laikas: |
2004 vasario 20, 20:15:59 |
|
Aš norėjau Grįžulo ratais pasiekti erdves, kuriomis retkarčiais prabėgdavo viena kita pasiklydusi žvaigždutė. Aš troškau matyti žemę iš aukštai ir pasakyti, kad ji po mano kojom... Tai buvo svajoniu išsipildymas. Tai buvo riba tarp pradžios ir pabaigos. Tik žemė buvo per didelė. |
Atgal
::
Toliau
|
|